Įžvalgos

Europos Sąjungoje (ES) priimti teisės aktai išplėtė ratą įmonių, kurioms jau nuo šių metų reikės teikti privalomas tvarumo ataskaitas. Natūralu, kad bendrovėms kyla daug klausimų – nuo ko reikėtų pradėti ir ką svarbu žinoti, norint pasiruošti tinkamai ir laiku?

Patvirtinus ES Tvarumo atskaitomybės standartus tapo akivaizdu, kad tvarumas privalo tapti dar didesnio skaičiaus įmonių darbotvarkės dalimi. Kam reikės raportuoti su tvarumu susijusią informaciją, kokių verčių suteikia tvarumo strategijos, kas yra reikšmingumo analizė ir kodėl verta pradėti ruoštis raportavimui jau dabar.

Per praėjusias savaites įvyko keletas tvarumo ir socialinės atsakomybės temoms skirtų lokalių ir tarptautinių konferencijų. Tokio pobūdžio renginius vertinu kaip progą „susidėlioti mintis į lentynėles“ bei įvertinti dabartinę situaciją, pokyčius, tendencijas. Šiame tekste pateiksiu įmonių vadovams bei tvarumo vadovams skirtas savo įžvalgas, kur esame, kas laukia, ką reiktų daryti bei už kokių akmenukų neužkliūti.

Jau daugiau kaip du mėnesius besitęsiant Rusijos karinei agresijai prieš Ukrainą vis dažniau sulaukiu klausimų, kokią įtaką tai turės bendrovių dėmesiui tvarumo temoms. Ar nenueis tie klausimai į antrą planą? Reklaminėms, aiškios prasmės neturinčioms ir vertės nekuriančioms neva socialinės atsakomybės akcijoms dėmesio ir resursų bus tikrai mažiau, tačiau įvairiems verslo tvarumo aspektams jų kaip tik daugėja.

Tvarūs finansai, tvari komunikacija, tvarūs pardavimai – tai tik keli iš šiemet vykusių renginių leitmotyvų. Jie liudija, kad tvarumas tapo neabejotinai vienu populiariausių žodžių verslo pasaulyje. Ir neatsitiktinai – tvari veikla yra tai, apie ką galvoja vis daugiau įmonių. Visgi, girdimos ir kitos sąvokos – darnumas, socialinė atsakomybė (CSR), taip pat ESG ir GRI. Ką jos reiškia ir kaip tarp jų nepasiklysti?

Bendraudamas su įmonėmis, kurios nori žengti socialinės atsakomybės (CSR) ir tvarumo keliu, pastebiu, kad dar neretai maišoma, kas yra socialinės atsakomybės politika ir kas – strategija. Bendrovėms, norinčioms, kad CSR kurtų papildomą pridėtinę vertę ir padėtų pasiekti realaus poveikio, CSR strategija yra būtinas elementas, kurio CSR politika nepakeičia.

Vis daugiau verslo įmonių renkasi socialinės atsakomybės kelią: dėl pakitusių vartotojų, darbuotojų, bendruomenių lūkesčių, vyriausybių reikalavimų ar, galiausiai, dėl pačios įmonės ar jos vadovų, savininkų puoselėjamų vertybių. Tuo pačiu tvarumo ir socialinės atsakomybės sąvokos vis dar mistifikuojamos, o imtis socialinės atsakomybės atrodo brangu ir sudėtinga.

Pandemija tapo dideliu išbandymu visuomenei ir joje veikiančioms organizacijoms bei įmonėms. Visgi, tos bendrovės, kurios skiria didesnį dėmesį socialinei atsakomybei ir tvarumui, su jos pasekmėmis tvarkosi geriau. COVID-19 puikiai atskleidžia, ar socialinė atsakomybė ir tvarumas tėra įmonės komunikacijos, ar – integrali verslo vystymo strategijos bei sprendimų priėmimo dalis.

Pastaruoju metu vis daugiau kalbama apie įmonių socialinę atsakomybę bei atskaitomybę. To priežastys įvairios – auga vartotojų ir ypač darbuotojų lūkesčiai, ieškoma kelių, kaip stiprinti pasitikėjimą bei kurti reputaciją. Teisingai suprasta ir tinkamai įgyvendinama socialinės atsakomybės disciplina yra vienas iš efektyviausių būdų siekiant šių tikslų.