Tvarumas, darnumas, CSR, ESG, GRI – kaip nepasiklysti?

Tvarūs finansai, tvari komunikacija, tvarūs pardavimai – tai tik keli iš šiemet vykusių renginių leitmotyvų. Jie liudija, kad tvarumas tapo neabejotinai vienu populiariausių žodžių verslo pasaulyje. Ir neatsitikinai – tvari veikla yra tai, apie ką galvoja vis daugiau įmonių. Visgi, girdimos ir kitos sąvokos – darnumas, socialinė atsakomybė (CSR), taip pat ESG ir GRI. Ką jos reiškia ir kaip tarp jų nepasiklysti?

Tvarumas ar darnumas?

Tvarumas yra neatsiejamas nuo Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi koncepcijos ir istoriškai buvo labiau siejamas visų pirma su ekologiniais klausimais. 1987 metais Jungtinių Tautų Brundtland Komisijos ataskaitoje teigiama, kad „Darnus vystymasis yra dabarties poreikių tenkinimas neatimant galimybės iš ateities kartų patenkinti savo poreikius“. Šis apibrėžimas kartais kritikuojamas dėl savo platumo ir abstraktumo, tačiau iš esmės jis akcentuoja galvojimą ne tik apie šiandieną, bet ir apie ateitį bei ilgalaikę perspektyvą.

Vėliau buvo suformuluoti tam tikri darnaus verslo principai (Global Compact), o 2015 metais paskelbti 17 Jungtinių Tautų Darnaus vystymo tikslų. Šie tikslai iš esmės nubrėžia gaires tvaresnio pasaulio link ir tampa kompasu įmonėms ieškant, kaip jos gali veikti darniau su aplinka ir tapti tvaresnėmis.

Tad nors kartais kyla klausimų, kurią sąvoką vartoti – pvz., valstybės valdomos įmonės dažniau kalba apie darnumą, tuo tarpu verslo bendrovės – tvarumą, iš esmės šios sąvokos yra sinonimai, ir abi atitinka tą patį angliška terminą sustainability.

Socialinės atsakomybės ir tvarumo santykis

Socialinę atsakomybę (CSR) aš apibrėžiu kaip tam tikrą mąstymo apie verslą būdą bei ilgalaikę verslo vystymo strategiją, leidžiančią pasiekti tvarios veiklos / darnaus vystymo tikslų. Tinkamai naudojami Socialinės atsakomybės įrankiai leidžia valdyti rizikas, gerinti santykius su įvairiomis suinteresuotomis šalimis. Taip pat atveria geresnes galimybes kovoti dėl talentų, motyvuoti darbuotojus, rasti naujų produktų, didinti klientų lojalumą, pritraukti investicijų, stiprinti reputaciją. Visa tai leidžia tvariai vystyti veiklą ir ilgalaikėje perspektyvoje uždirbti daugiau.

Socialinė atsakomybė reiškia atsakomybę už organizacijos sprendimų ir veiklos ekonominį, socialinį ir aplinkosauginį poveikį. Ja įsipareigojama atsižvelgti į suinteresuotųjų šalių lūkesčius, siekti mažinti savo neigiamą ir kurti teigiamą poveikį bei atliepti Darnaus vystymo tikslus, taip pat veikti skaidriai, taikant gerąją korporatyvinio valdymo praktiką.

Svarbu pabrėžti, kad socialinė atsakomybė visų pirma yra strateginio lygmens disciplina, tad jos klausimai turi būti tiek valdybos, tiek ir vadovo darbotvarkėje, o geriausiai įgyvendinti ją pavyksta įmonėms, turinčioms dedikuotą Socialinės atsakomybės ar Tvarumo vadovą bei darbo grupę, kurioje dalyvauja esminių įmonės veiklos sričių – nuo aplinkosaugos bei personalo iki administravimo, finansų ir komunikacijos – atstovai.

ESG, GRI ir raportavimo dilema

Pastaruoju metu vis dažniau girdima ESG sąvoka visų pirma susijusi su organizacijos poveikiais – aplinkosauginiu (Environmental), socialiniu (Social) – bei organizacijos valdysena (Governance). Iš čia ir santrumpa – ESG. Terminas yra sietinas su finansų sritimi: investuotojai vis dažniau ieško tvarių verslų, tad vadinamosios nefinansinės informacijos atskleidimas – ESG raportavimas – padeda jiems priimti sprendimus turint daugiau informacijos.

Taip pat populiarėja ESG reitingai, kuriuos suteikia įvairios tarptautinės konsultacinės bendrovės. Visgi, viena problemų yra ta, kad tokių bendrovių ir atitinkamai – reitingų – yra ne vienas, tad nėra to vadinamojo aukso standarto. Vienok, šie reitingai leidžia pasilyginti su kitomis to paties sektoriaus įmonėmis tarptautiniu mastu ir gauti patikimą trečiosios šalies įvertinimą.

Siekdamos raportuoti savo socialiai atsakingą ir tvarią veiklą įmonės kartais pasimeta tarp įvairių sąvokų, metodikų, reitingų. Kartais gali atrodyti, kad yra tiek daug visko, jog norint atliepti įvairius lūkesčius ir standartus reikės itin daug resursų. Galiu nuraminti – sprendimas yra: tai GRI (Global reporting initiative) metodika.

Ji sukurta tam, kad įmonės galėtų raportuoti savo socialiai atsakingą veiklą besiremdamos konkrečiais kiekybiniais rodikliais. Pastarieji atkreipia dėmesį į svarbius aplinkosauginio, socialinio ir ekonominio poveikio aspektus, taip pat brėžia gaires gerajai korporatyvinio valdymo praktikai. Be to, yra ir papildomi, su konkrečiomis įmonės veiklos sritimis, siejami standartai – jie taip pat padeda identifikuoti esmines veiklos poveikio sritis.

Tad surinkus duomenis pagal šią metodiką ir parengus ataskaitą, tampa gana nesudėtinga dalį duomenų pateikti pagal įvairių ESG reitingų reikalavimus. O vykdomą bei raportuojamą socialiai atsakingą veiklą susiejus su Darnaus vystymosi tikslais – turėti ir Tvarumo ataskaitą.

(Straipsnis publikuotas portale DELFI, 2021-11-24)