Tvarumas – būtinybė. Nuo ko pradėti?

Patvirtinus ES Tvarumo atskaitomybės standartus tapo akivaizdu, kad tvarumas privalo tapti dar didesnio skaičiaus įmonių darbotvarkės dalimi. Kam reikės raportuoti su tvarumu susijusią informaciją, kokių verčių suteikia tvarumo strategijos, kas yra reikšmingumo analizė ir kodėl verta pradėti ruoštis raportavimui jau dabar – mintimis dalijasi Donatas Kuras.

Taigi, tvarumas – mada ar būtinybė?

Neabejotinai būtinybė. ES Žaliasis kursas nustato aiškią kryptį, kur judame – link ekonomikos, kuria nebebūtų daromas neigiamas poveikis aplinkai, o ypač – klimato kaitai. Tam numatytos įvairios tikslinės priemonės bei atitinkami finansiniai instrumentai. Įvairių sektorių laukia transformacija, o tų verslų, kurie nesugebės prisitaikyti prie kintančių reikalavimų bei tapti tvaresniais, ateitis tampa miglota. Be to, pernai priimta ES Įmonių informacijos apie tvarumą teikimo direktyva (angl. CSRD), šiemet parengti ES Tvarumo atskaitomybės standartai (angl. ESRS) – jie gerokai padidina skaičių įmonių, kurioms bus privaloma raportuoti su tvarumu susijusią informaciją bei rodiklius. Jei už 2024 metus pagal naujuosius standartus turės raportuoti įmonės, kurios tą jau daro pagal ankstesnę direktyvą, tai už 2025 metus jau reikės raportuoti ir įmonėms, kurios atitiks bent 2 iš 3 numatytų kriterijų: turto vertė > 20 mln. Eur, apyvarta > 40 mln. Eur, darbuotojų skaičius > 250. Preliminariu vertinimu, Lietuvoje tai palies apie 400 įmonių.

Kodėl tvarumas turėtų tapti kiekvienos įmonės politikos dalimi? Ką suteikia įmonei tvarumo strategijų kūrimas?

Tvarumas apima įmonės poveikio aplinkai valdymą, socialinį poveikį bei valdyseną – vadinamąsias ESG (angl. environmental, social, governance) sritis. Jų tinkamas valdymas (neigiamų poveikių mažinimas ir teigiamų poveikių didinimas, su tvarumu susijusių rizikų valdymas ir galimybių išnaudojimas) bei transformacija tvaresnio verslo modelio link sukuria daug pridėtinių verčių įmonei. Pavyzdžiui, efektyvesnė veikla, kaštų valdymas, didesnis produktyvumas, geresnė reputacija bei santykiai su suinteresuotosiomis šalimis, talentų pritraukimas, darbuotojų ir klientų lojalumas, geresnė prieiga prie finansinio kapitalo, inovacijos bei naujos rinkos ir pajamų galimybės – visai tai didina įmonės konkurencingumą bei užtikrina ilgalaikę tvarią veiklą, taip pat didina įmonės vertę. Ir tai įrodyta ne tik įvairių įmonių praktiniais pavyzdžiais, bet ir moksliniais tyrimais.

Kodėl įmonėms jau šiandien reikėtų pradėti matuoti savo veiklos neigiamą poveikį aplinkai – CO2 pėdsaką?

Nereikėtų neigiamo poveikio aplinkai susiaurinti iki CO2 (tiksliau būtų sakyti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD), nes poveikį klimato kaitai daro ir metanas (CH4), azoto oksidas (N2O) bei kiti junginiai), kadangi įmonės poveikis aplinkai neigiamas gali būti įvairiose srityse – atliekos, vandens naudojimas ir nuotekos, oro tarša, poveikis bioįvairovei ir t.t.

Visgi, kadangi klimato kaita yra vienas iš aktualiausių aplinkos klausimų, natūralu, kad skiriamas didelis dėmesys ŠESD (CO2 ekvivalento) skaičiavimui. Šis rodiklis numatytas ir ES Tvarumo atskaitomybės standartuose. Tad net jei jūsų įmonė ir nedaro didelio poveikio klimato kaitai, o jūsų CO2 pėdsakas mažas – tikėtina, kad šių duomenų iš jūsų paprašys didesnės įmonės, kurių vertės kūrimo grandinės dalimi (tiekėjais) esate, bankai ar kitos institucijos, į kurias kreipsitės finansavimo.

Teko skaityti, jog prie įmonių keliamos taršos prideda net ir kavos pertraukėlė su kolegomis: tai pokštas ar realybė?

Viskas turi vienokį ar kitokį poveikį, tačiau derėtų įvertinti šio poveikio dydį. Tam svarbu atlikti poveikių bei reikšmingumo analizę – kad būtų nustatytos sritys, kuriose įmonė daro didžiausią poveikį, bei sritys, kurių finansinis poveikis įmonei gali būti didžiausias (vadinamasis dvigubo reikšmingumo, angl. double materiality, principas). Tai svarbu, siekiant, kad įmonės pastangos tvarumo srityje būtų sutelktos į svarbiausias sritis.

Ar ryškėja tendencija, jog klientai vis daugiau renkasi tvarias prekes ar paslaugas, o verslas ieško partnerių, kuriems nuoširdžiai rūpi tvarumo principai?

Dirbdamas su įmonėmis tvarumo srityje dažnai išgirstu, kad vienas pagrindinių motyvų, kodėl nusprendžiama rengti tvarumo strategiją, – darbuotojų spaudimas. Kovai dėl talentų aštrėjant ir į darbo rinką ateinant vis daugiau jaunosios kartos atstovų, spaudimas įmonėms būti tvaresnėmis tik didės.

Kodėl įmonėms, nusprendusioms žengti tvarumo keliu, derėtų visų pirma kreiptis į tvarumo konsultantą?

Tvarumo tema yra itin plati, o reikalavimai nuolat kinta. Tvarumo konsultantas gali padėti susigaudyti, kas šiuo metu yra prioritetas jūsų bendrovei, padėti atlikti poveikių analizę, parengti strategiją, įtraukti ir edukuoti darbuotojus, patarti praktiniais su tvarumu susijusiais klausimais, padėti raportuoti bei tinkamai komunikuoti šia tema. Žinoma, tam svarbu pasirinkti patikimą konsultantą, kuris turi ilgametę darbo su įvairių sektorių įmonėmis tvarumo tema patirtį bei reikiamas vadybines kompetencijas.
Taip pat svarbu suprasti, kad dėl ES reguliavimo, tvarumo reikalavimai vienu metu palies labai daug įmonių. Laimės tie, kurie pradės tam rengtis iš anksto, nes reikiamas kompetencijas ir patirtį turinčių konsultantų šiuo metu gerokai mažiau nei įmonių, kurioms reikės pagalbos. Mano patarimas – jei raportuoti jums reikės už 2025 metus, jau kitąmet verta atlikti poveikių analizę, pasirengti strategiją bei pradėti sekti atitinkamus rodiklius.

(Straipsnis publikuotas portale Lrytas, 2023-10-19)